Dictionary of the Lithuanian Language.
antstotojas — antstotojas, a smob. (1); Sut kas užima kieno vietą, įpėdinis, paveldėtojas. stotojas; antstotojas; įstotojas; prastotojas; pristotojas; užstotojas … Dictionary of the Lithuanian Language
prastotojas — ( is K; N), a smob. (1) 1. K, N kas pasitraukia iš kur, palieka ką: Žemės pabaigtojis, prastotojis, pabėgęs iš žemės R237, MŽ316. 2. nusižengėlis, nusidėjėlis: Nusidėjėjas, nusidėtojas, prastotojas SD69. Prastotojo ir piktadėjo širdis kentėti… … Dictionary of the Lithuanian Language
užstotojas — ( is; N), a smob. (1) kas užstoja, užtaria, remia: Man labai patiks būti jūsų užstotoju TŽVII319. Užstotojai vagių, kekšininkų bei razbaininkų brš. stotojas; antstotojas; įstotojas; prastotojas; pristotojas; užstotojas … Dictionary of the Lithuanian Language
įstotojas — įstotojas, a smob. (1); Sut paveldėtojas, įpėdinis: Jei dukteries neturėjo, turės intstotojus brolius savo Ba4Moz27,9. stotojas; antstotojas; įstotojas; prastotojas; pristotojas; užstotojas … Dictionary of the Lithuanian Language
